Vyriausybės siūloma sistema iš esmės yra kritikuojama todėl, kad gyventojai galėtų nutraukti dalyvavimą kaupime, o tai kelia grėsmę visai iki šiol kurtai sistemai. Be to, jei žmonės vienu metu atsiimtų sukauptas lėšas ir jas greitai išleistų, tai galėtų paskatinti infliacijos augimą.
Taip pat ilgalaikėje perspektyvoje kyla pavojus, kad pensinio amžiaus sulaukę asmenys liks be svarbios finansinės pagalbos.
Ekspertai pabrėžia, kad pensijų sistema remiasi ilgalaikiu kaupimu, o dažni pokyčiai tik silpnina jos veiksmingumą. Todėl šiuo metu svarbu atsakingai įvertinti siūlomų sprendimų pasekmes, kad nebūtų suprastintas tiek žmonių pragyvenimo lygis senatvėje, tiek bendras valstybės finansinis stabilumas ateityje.
Nereikia tikėtis greitų rezultatų
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis „Žinių radijo“ laidoje pažymėjo, kad pensijų kaupimas nepateisino kai kurių žmonių lūkesčių, todėl atsiranda noras sistemą keisti.
Tačiau kol vieni kritikuoja pensijų fondų rezultatus, VU profesorius atkreipia dėmesį, kad vertinti sistemą kol kas dar per anksti – esame tik pusiaukelėje. Kaupimo esmė – ilgas laikotarpis, o rezultatai gali būti matomi tik pasibaigus kaupimo ciklui.
„Aš nemanau, kad jis nepateisino lūkesčių, nes dabar pasiekta dar tik pusiaukelė, kurioje jau yra šis tas sukaupta. Anuiteto dydis dabar yra netoli 70 eurų, manau, kad tai nėra labai blogai. Taigi jei žmogus išbūtų visą laikotarpį, tai būtų pakankamas anuitetas, nes daugiau ir negali tikėtis iš tokios mažos įmokos.
Tačiau žmonės labiau žiūri taip, kad pusiaukelėje nepasiteisino tai, kas turėjo būti padaryta per visą laikotarpį, o tada ir atsiranda noras kažką keisti“, – komentavo profesorius.
T. Medaiskis pridėjo, kad šioje situacijoje taip pat pasireiškia tam tikras socialdemokratų rinkėjų nepasitenkinimas esančia sistema ir noras kuo greičiau atsiimti pinigus.
Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininkas, finansų analitikų asociacijos vadovas Mindaugas Vaičiulis taip pat pabrėžė, kad tik kaupiant ilgą laiką galima tikėtis didesnės pensijos, o dažni sistemos pokyčiai tik kenkia pagrindinio tikslo siekimui.
„Noras dažnai atlikti pakeitimus kertasi su ilgalaikiu tikslu. Pradėjęs nuo jaunystės kaupti, net jei pensinis amžius ilgės, gali sukaupti tikrai pakankamai didelę sumą. Ir papildomai dar atsiranda palūkanų uždarbio efektas“, – pabrėžė M. Vaičiulis.
Taip pat specialistas pakomentavo, kad nėra pagrindo manyti, kad mėnesinė įmoka yra per maža.
Anot jo, atlikti tyrimai rodo, kad žmonės, kurie sulaukia pensijos ir įsigyja anuitetus vidutiniškai gyvena dar apie 18 metų, būtent dėl to nustatomos tokio dydžio mėnesinės išmokos.
„Todėl mėnesinė pensija iš sukauptų lėšų yra apie 70 eurų per mėnesį, nes yra labai daug metų, kuriems reikia sumą išdalinti. Tai yra suskaičiuota profesionalų ir objektyvu“, – pažymėjo M. Vaičiulis.
Gali nukentėti valstybės biudžetas
T. Medaiskis atkreipė dėmesį, kad priėmus lankstesnį dalyvavimą pensijų kaupime, procesas tampa paprastu indėliu banke ir sistema praranda prasmę.
„Tokiu atveju sistema tampa paprastu indėliu banke, kai žmonės gali kada nori įdėti pinigus ir kada nori juos pasiimti.
Tačiau čia yra pensijų sistema, o jos esmė, kad už įsipareigojimą taupyti iki pensinio amžiaus yra sumokama valstybės priemoka. Taigi šiuo atveju pasitraukimo lengvinimas nėra logiškas“, – nurodė profesorius.
VU profesorius neslėpė, kad įgyvendinus pakeitimus valstybė iš esmės netgi sutaupytų.
„Viskas priklauso nuo to, kiek žmonių pasitrauktų, tačiau bet kokiu atveju, sutaupomos sumos labai didelės nebūtų“, – pažymėjo T. Medaiskis.
Visgi jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ilgalaikėje perspektyvoje, šie pakeitimai gali sukelti itin dideles išlaidas valstybei.
„Tačiau kartu tai gali reikšti ir labai dideles išlaidas ateityje, nes žmonės nesukaups pakankamai pensijos ir galimai valstybei juos teks remti. Išleidę sukauptus pinigus dabar, mes apsunkiname problemą ateityje, ypatingai atsižvelgiant į greitėjantį visuomenės senėjimą“, – dalijosi profesorius.
T. Medaiskis įvardijo, kad dėl žmonių pasitraukimo iš sistemos gali pakilti ir infliacija, o tai irgi paveiktų valstybės biudžetą. Kitaip tariant, jei iš kaupimo pasitraukę žmonės atsiimtus pinigus iš karto išleis, tuomet pakils infliacija, padidės kainos.
M. Vaičiulis atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas kalbant apie pasitraukiančių žmonių kiekį yra per didelis, kad valstybė galėtų rizikuoti ir laukti pasekmių.
„Jeigu manoma, kad kaupimas pensijai yra svarbu, tai rizikuoti tokiu monetos metimu yra neleistina prabanga“, – pabrėžė jis.
M. Vaičiulis pabrėžė, kad pensijų fondai yra geriausias ilgalaikio kaupimo pavyzdys, o patirtis rodo, kad kai jis gali būti savanoriškas, taip, kaip yra 3-oje pakopoje, tokios sistemos populiarumas būna mažas.
Kas lauks tų, kurie pasiliks kaupime?
Pensijų anuitetų fondo tarybos pirmininkas pabrėžė, kad nusprendusiems likti antroje pensijų kaupimo pakopoje nėra ko bijoti.
„Liekantiems nėra viskas taip blogai. Pensijų fondai šiuo metu jau valdo milijardus, todėl tai būtų vienkartinis šokas. Kaštai tikrai neguls ant liekančių kaupime pečių. Liekantiems baimintis nėra ko, nes jų pinigai toliau augs.
Tačiau tikėtina, kad žmonės išėjus akcijų dalis anuitetų fonduose bus mažinama, todėl nes daugiau lėšų bus palikta artimiausių metų išmokėjimams“, – pasidalijo specialistas.
Kaip reikėtų tobulinti sistemą?
VU profesorius įvardijo, kad pagrindinė pensijų kaupimo sistemos problema yra tai, kad bandoma vienodą mechanizmą taikyti labai skirtingiems žmonėms.
„Vienas žmogus labiau rūpinasi savo ateitimi ir stengiasi sutaupyti, o kitas yra linkęs gyventi šia diena ir šios dienos poreikiai jam svarbiausi. Tokie žmonės dažnai galvoja, kad nesulauks pensijos arba kad jai taupyti dar per anksti, tačiau vėliau ateina toks amžius, kai pradėti taupyti jau yra per vėlu.
Yra ir dar viena žmonių grupė. Žmonės, kurie investuoja patys. Sakyčiau, kad 1 iš šimto žino kaip investuoti pinigus ir tai gali padaryti gal net geriau nei profesionalas. Tačiau dauguma tikrai nemokės to padaryti geriau nei profesionalūs investuotojai, todėl jiems reikėtų pasitikėti pensijų fondų sistema“, – komentavo T. Medaiskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vieno teisingo sprendimo nėra, todėl sistema reikėtų pritaikyti visoms pusėms.
„Manau, kad reikėtų tiesiog įgyvendinti konstitucinio teismo sprendimą leisti pasitraukti ta apimtimi, kuria jis buvo priimtas ir pasitikėti, kad sistema įgyvendins tai kas buvo žadama.
T. y., kad kaupimas maždaug penktadaliu papildytų pensiją“, – nurodė T. Medaiskis.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad dabar kaupiamos pensijos atsilikimas nuo socialinio draudimo pensijų yra toks didelis dėl labai greitai augančio darbo užmokesčio, kuris papildo socialinio draudimo sistemą.
Tačiau, anot T. Medaisko, nereiškia, kad taip bus visada.
„Viskas bet kada gali pasisukti taip, kad pralenks investicinė veikla. Reikia turėti kantrybės ir pasitikėti, kad tai. kas buvo pažadėta, per nurodytą laikotarpį įvyks“, – pabrėžė profesorius.
Tuo metu M. Vaičiulis pabrėžė, kad svarbu sistemą tobulinti taip, kad ji ir toliau gyvuotų, nes Lietuvoje yra per mažai investuojančių, o būtent pensijų fondai užaugino pasyvių, mažiau besidominčių, tačiau vis vien investuotojų ratą.
„Tai yra viena iš valstybės gerovės atramų. Ne pensijų fondai kaip patys, bet tai, kad jie skatina investuoti ir domėtis investavimu“, – pabrėžė specialistas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
